Virimas slėgiuyra virimo procesasmaistasesant aukštam slėgiuigarai, naudojant vandenį arba vandens pagrindu pagamintą virimo skystį, sandariame inde, žinomame kaip agreitpuodis. Aukštasspaudimasriboja virimą ir sukuria aukštesnę kepimo temperatūrą, todėl maistas iškepa daug greičiau.
Greitpuodį XVII amžiuje išrado fizikasDenisas Papinas, ir veikia išstumdamas orą iš indo ir sulaikydamas iš verdančio skysčio susidarančius garus. Tai naudojama siekiant padidinti vidinį slėgį iki vienos atmosferos virš aplinkos ir užtikrina aukštesnę kepimo temperatūrą tarp 100–121 °C (212–250 °F). Kartu su dideliu šilumos perdavimu iš garų jis leidžia gaminti nuo pusės iki ketvirtadalio įprasto virimo laiko.
Beveik bet kokį maistą, kurį galima virti garuose arba vandens pagrindu pagamintuose skysčiuose, galima virti greitpuodyje.[1]Šiuolaikiniai greitpuodžiai turi daugybę saugos funkcijų, kad greitpuodis neišlaikytų per didelio slėgio. Po virimo garų slėgis sumažinamas iki aplinkos atmosferos slėgio, kad būtų galima atidaryti indą. Apsauginis užraktas neleidžia atidaryti visų šiuolaikinių prietaisų esant slėgiui.
PagalNew York Times žurnalas1950 m. 37 % JAV namų ūkių turėjo bent vieną greitpuodį. Iki 2011 m. šis rodiklis sumažėjo tik iki 20 %. Dalis nuosmukio buvo siejama su sprogimo baime, nors šiuolaikiniuose greitpuodžiuose tai yra labai reta, taip pat konkurencija su kitais greito maisto gaminimo įrenginiais, pvz.,Mikrobangų krosnelė.[2]Tačiau trečios kartos greitpuodžiai turi daug daugiau saugos funkcijų ir skaitmeninį temperatūros valdymą, gaminimo metu neišleidžia garų, yra tylesni ir efektyvesni, o dėl šių patogumų greito virimo greitis vėl tapo populiaresnis.
